2005 m. pranešimas apie žmogaus teisių įgyvendinimą pasaulio valstybėse
LIETUVA
Demokratijos, žmogaus teisių ir darbo biuras
2005 m. pranešimas apie žmogaus teisių įgyvendinimą pasaulio valstybėse
2006 m. kovo 8 d.
Lietuva, turinti apie 3,4 milijonus gyventojų, yra konstitucinė, daugiapartinė, parlamentinė demokratinė valstybė. 2004 m. birželio mėn. laisvuose ir sąžininguose rinkimuose piliečiai išrinko Prezidentą Valdą Adamkų ir Ministrą Pirmininką Algirdą Mykolą Brazauską. Civilinės valdžios institucijos išlaikė veiksmingą saugumo pajėgų kontrolę.
Valdžios institucijos dažniausia gerbė savo piliečių žmogaus teises. Buvo pranešta apie šias su žmogaus teisėmis susijusias problemas:
- prastos sąlygos kalėjimuose;
- policijos pareigūnų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba netinkamas elgesys su sulaikytaisiais ir netinkamas sulaikymo įstatymų taikymas;
- teisės į privatumą apribojimai;
- antisemitinių išpuolių padaugėjimas;
- smurtas prieš moteris
- prievarta prieš vaikus;
- prekyba žmonėmis prostitucijos tikslais;
- darbuotojų teisių apribojimai.
PAGARBA ŽMOGAUS TEISĖMS
1 dalis. Pagarba asmens neliečiamumui, taip pat apsaugant nuo:
- a. Savavališko arba neteisėto gyvybės atėmimo
Pranešimų, kad valdžia arba jos atstovai savavališkai arba neteisėtai kam nors atėmė gyvybę, nebuvo gauta.
Tiek Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, tiek Generalinė prokuratūra tęsė genocido, karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui, susijusių su nacių nusikaltimais prieš žydus Antrojo pasaulinio karo metais, bylų tyrimus. Sausio-spalio mėn. Generalinė prokuratūra pradėjo tris ikiteisminius tyrimus ir tęsė 23 su nacių nusikaltimais susijusių bylų tyrimus. Rugsėjo mėn., atlikę ikiteisminį tyrimą, valdžios pareigūnai pateikė kaltinimus Algimantui Mykolui Dailidei bendradarbiavus su naciais ir persekiojus žydus.
b. Dingimo
Pranešimų apie dingimus politiniais motyvais nebuvo.
c. Kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio arba bausmių
Įstatymai draudžia nežmonišką ar žeminantį elgesį arba bausmes. Vis dėlto, kartais policijos pareigūnai mušė sulaikytuosius arba ėmėsi kitokių netinkamų fizinių veiksmų prieš juos, nors tokių atvejų pasitaikė vis rečiau. Įstatymai konkrečiai nedraudžia kankinimo, tačiau vykdant kitus nusikaltimus tai gali būti laikoma sunkinančia aplinkybe.
Sausio-birželio mėn. Seimo kontrolierių įstaiga gavo pavienius skundus, kad pareigūnai naudojo prievartą, norėdami išgauti parodymus ikiteisminiuose tyrimuose. Kontrolierius ištyrė skundą dėl diabetu sergančios įtariamosios perkėlimo iš areštinės, kur ji buvo laikoma ikiteisminio tyrimo metu, į kardomojo kalinimo įstaigą, kurioje jai nebuvo suteiktos reikiamos medicinos paslaugos. Perkėlimą laikydamas psichologinio spaudimo siekiant išgauti parodymus forma, kontrolierius įsakė paleisti įtariamąją ir pareikalavo generalinį policijos komisarą ištirti šį atvejį bei imtis atitinkamų priemonių, kad tokie atvejai daugiau nepasikartotų. Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet dėl įrodymų stokos jis buvo nutrauktas.
Vasario mėn. vietos žiniasklaidoje pasirodė skundas, kad Alytaus policijos pareigūnai surišo ir sumušė įtariamąjį areštinėje. Policijos tyrimas nerado įrodymų, kad minimi pareigūnai įvykdė nusikaltimą, todėl kaltinimai jiems nebuvo pareikšti.
Praėjusiais metais padaugėjo atvejų, kai puskarininkiai tyčiojosi iš naujokų. Karo policija pradėjo 11 su tokiais atvejais susijusių baudžiamųjų bylų, palyginti su 7 tokiomis bylomis 2004 metais. Karo policija nutraukė vieną ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų veiksmų įrodymų trūkumo. Daugumoje pranešimų apie tyčiojimosi atvejus buvo tvirtinama, kad aukštesnio rango karininkai mušė eilinius arba taikė jiems psichologinį spaudimą. Nepatvirtintame spaudos pranešime buvo teigiama, kad vienu tokiu atveju vyresnieji ant eilinių galvų užmovė plastikinius maišelius. 2004 metais tyrėjai perdavė keturias iš septynių karo policijos pradėtų bylų prokuratūrai. (Iš likusių trijų bylų tyrėjai vieną bylą nutraukė dėl įrodymų stokos; antroji byla nutraukta nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitarimu; o trečiasis tyrimas metų pabaigoje liko nebaigtas.)
Sąlygos kalėjimuose ir kolonijose
Kalėjimo sąlygos buvo prastos ir toliau kėlė pavojų kalinių sveikatai. Netinkamos sanitarinės sąlygos išliko, įstaigos tebebuvo perpildytos, o medicinos paslaugos buvo teikiamos ribotai. Pabaigus kelių kalėjimų rekonstrukciją, buvo išspręstas perpildymo klausimas.
Seimo kontrolieriai pastebėjo, kad per metus žymiai padaugėjo skundų iš kalėjimų ir kardomojo kalinimo įstaigų. Skundų iš tardymo kamerų žymiai sumažėjo, bet toliau išliko užsitęsęs įtariamųjų perkėlimas į tardymo įstaigas. Kalėjimo valdžia savavališkai apribojo kalinių, kurių elgesys buvo geras, teises, savavališkai kontroliavo kalinių susirašinėjimą, atskyrė ŽIV infekuotus kalinius bei neužtikrino medicinos paslaugų areštinėse. Areštuotų ir sulaikytų asmenų gyvenimo sąlygos paprastai buvo prastesnės nei nuteistųjų. Iki gruodžio mėn. kontrolieriai gavo 283 skundus, o tai yra 103 skundais daugiau nei per visus 2004 metus. Dauguma skundų buvo susiję su sąlygomis kalėjimuose ir Kalėjimų departamento darbuotojų veiksmais. Tyrėjai 30 skundų pripažino pagrįstais, o 91 nepateko į Seimo kontrolierių kompetenciją.
Nuo sausio iki lapkričio mėn. mirė 23 kaliniai (10 nusižudė, 11 mirė natūralia mirtimi, 1 kalinys mirė dėl nelaimingo atsitikimo, o 1 kalinį nužudė kitas kalinys), palyginti su 11 kalinių mirčių 2004 metais. Kalėjimų departamentas pranešė, kad savižudybių skaičius galėjo padidėti dėl psichologinės pagalbos kaliniams trūkumo.
Nuo sausio iki lapkričio mėn. 59 asmenys buvo sužaloti kitų kalinių, tai yra daugiau nei dvigubai palyginti su 2004 metais, ir 62 asmenys susižalojo patys (šis skaičius taip pat išaugo palyginti su 2004).
Nuo sausio iki lapkričio mėn. 3 sulaikytieji areštinėse nusižudė, o 62 susižalojo patys protestuodami prieš administraciją.
Birželio mėn. dvi pataisos įstaigos išliko ypač perpildytos. Pavyzdžiui, Šiaulių įstaigoje, kurioje numatyta 350 vietų, buvo laikomi 665 kaliniai. Be to, kontrolieriai nustatė, kad Ukmergės, Anykščių ir Zarasų areštinių sąlygos buvo netinkamos. Priešingai nei ankstesniais metais, kontrolierius negavo jokių skundų, kad kaliniams nebuvo apmokama už visas jų darbo valandas.
Priešingai nei ankstesniais metais, pranešimų apie smurtą nepilnamečių nusikaltėlių kolonijose nebuvo.
Seimo kontrolieriai taip pat nurodė Kalėjimų departamentui patobulinti atlyginimo už kalinių darbą nedarbo ir švenčių dienomis apskaičiavimą. Tokių nurodymų prireikė, kai tyrėjai sužinojo, kad kalinys Marijampolės pataisos įstaigoje turėjo dirbti įstaigos valgykloje 6 valandas per dieną, iki 17 dienų paeiliui be privalomos 2 dienų pertraukos per savaitę ir poilsio dienų bei atitinkamo atlygio. Įsikišus kontrolieriams, kaliniui buvo sumokėta.
Sulaikytieji paprastai buvo laikomi atskirai nuo nuteistųjų, tačiau buvo pranešimų, kad policininkai areštinėse laikė asmenis už nepavojingus nusikaltimus kartu su asmenimis, įtariamais padarius sunkius nusikaltimus.
Vyriausybė tęsė pataisos įstaigų rekonstrukciją ir padidino lėšų dalį, skirtą kalinių reabilitacijai ir profesiniam mokymui.
Vyriausybė leido nepriklausomiems žmogaus teisių stebėtojams ir tyrėjams lankytis laisvės atėmimo įstaigose.
d. Savavališko arešto arba sulaikymo
Įstatymai draudžia savavališką areštą arba sulaikymą. Valdžios pareigūnai dažniausia laikėsi šių draudimų, tačiau pasitaikė per ilgo kardomojo kalinimo atvejų.
Policijos ir saugumo aparato vaidmuo
Jungtinės valstybinės policijos pajėgos, kurias sudaro viešoji ir kriminalinė policija, yra atsakingos už teisėsaugą. Policijos departamentas, kuris prižiūri abu vienetus, veikia prie Vidaus reikalų ministerijos. Valstybės saugumo departamentas atsako už vidaus saugumą ir žvalgybos operacijas bei yra atskaitingas Parlamentui ir Prezidentui. Saugumo pajėgos dažniausia veikė efektyviai.
Korupcijos problema policijos sistemoje išliko. „Transparency International" pranešė, kad policijos pajėgos buvo tarp labiausiai korumpuotų institucijų šalyje, tačiau žemesnio rango pareigūnai buvo labiau korumpuoti nei aukštesnio rango pareigūnai. Nors policijos pareigūnai ir kiti valdžios atstovai retkarčiais piktnaudžiavo tarnybiniais įgaliojimais, už tai jiems buvo iškeltos bylos arba pritaikytos bausmės. Generalinio inspektoriaus skyrius ir Policijos departamento Vidaus tyrimų valdyba tyrė policijos pareigūnų piktnaudžiavimo atvejus. Prokurorai ir Seimo kontrolieriai atliko nepriklausomus tyrimus.
Nuo sausio iki lapkričio mėn. buvo nustatyta 22 policijos pareigūnų kaltė dėl piktnaudžiavimo pareigomis. Iki gruodžio mėn. kontrolieriai išnagrinėjo 212 skundų dėl policijos pareigūnų veiklos ir 50 iš jų pripažino pagrįstais. Vadovybė drausmino prasižengusius policijos pareigūnus. Daugeliu atvejų policijos pareigūnams buvo pritaikytos administracinės bausmės, pvz., paskyrimas į žemesnes pareigas arba papeikimas.
Liepos mėn. Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė kaltinimus Vilniaus policijos viršininkui dėl piktnaudžiavimo tarnybinėmis pareigomis. Pasipylus skandalams, buvęs policijos vadovas atsistatydino iš pareigų.
Areštas ir sulaikymas
Suėmimui turi būti pateiktas orderis, kurį išduoda teisėjas pateikus patikimų nusikalstamos veikos įrodymų. Policijos pareigūnai gali sulaikyti įtariamuosius 48 valandoms. Skundų apie atvejus, kai sulaikytiesiems nebuvo pateikti kaltinimai, negauta. Paleidimo už užstatą galimybė išliko ir ja buvo dažnai naudojamasi. Įstatymai suteikia teisę nuo sulaikymo momento turėti advokatą, o jei sulaikytasis negali sau leisti pasamdyti advokato, jį jam garantuoja valstybė. Vis dėlto, ši teisė ne visada buvo užtikrinama. Įstatymai garantuoja sulaikytajam teisę į neatidėliotiną teismo sprendimą dėl sulaikymo teisėtumo. Šią teisę atitinkamos institucijos veiksmingai užtikrino praktikoje.
Rugpjūčio mėn. policija areštavo ir sulaikė įtariamąjį, tačiau neleido jam susitikti su advokatu pirmąją sulaikymo dieną. Seimo kontrolieriai patenkino skundą ir pareigūnai gavo raštiškus įspėjimus.
Liepos mėn. Seimo kontrolieriai gavo skundą, kad pareigūnai 15 dienų vežiojo sulaikytąjį iš vienos areštinės į kitą, taip pažeisdami standartines procedūras. Kitame skunde moteris tvirtino, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sulaikė ją jos darbo vietoje, nuvežė į Vilniaus policijos areštinę ir tardė nesuteikę tinkamo teisinio proceso garantijos.
Pranešimų apie sulaikytus dėl politinių motyvų nebuvo.
Teisėjas gali skirti kardomąjį kalinimą tik siekdamas neleisti įtariamajam pabėgti ar padaryti naujų nusikaltimų, neleisti sukliudyti tyrimui arba gavęs ekstradicijos prašymą ir tiktai tuomet, kai padarytas sunkus nusikaltimas. Teisėjas gali skirti kardomąjį kalinimą iki trijų mėnesių. Išimtiniais atvejais kardomasis kalinimas gali būti pratęstas iki 18 mėnesių (12 mėnesių nepilnamečiams). Sulaikytasis arba jo/jos gynėjas gali pateikti skundą aukštesnės instancijos teismui dėl suėmimo paskyrimo arba šios priemonės termino pratęsimo. Įstatymai numato atsakomybę už žalą, patirtą dėl neteisėtų ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, prokurorų, teisėjų ir teismų veiksmų. Sausio-birželio mėn. vidutinis kardomojo sulaikymo terminas buvo maždaug 4 mėnesiai, o 13 procentų suimtų asmenų buvo sulaikyti kardomajam kalinimui.
Seimo kontrolieriai pranešė, kad sumažėjo skundų dėl užsitęsusio kardomojo kalinimo.
e. Teisingo viešo bylų nagrinėjimo pažeidimų
Įstatymai įtvirtina nepriklausomą teismų sistemą. Valdžios pareigūnai šią nuostatą įgyvendino.
Įstatymai nustato keturių lygių teismų sistemą: Aukščiausiasis Teismas, Apeliacinis teismas, apygardų teismai ir apylinkių teismai. Įstatymuose taip pat numatytas Konstitucinis Teismas ir administracinės, darbo ir šeimos kategorijų bylas nagrinėjantys specializuoti teismai.
Apygardų teismai nagrinėja nepilnamečių baudžiamąsias bylas ir bylas, susijusias su vaiko teisėmis (įskaitant įvaikinimo ir tėvystės klausimus). Apylinkių teismai yra pirmoji instancija, nagrinėjanti visas baudžiamąsias, civilines, administracines bylas bei visas kitas bylas, kurios pagal įstatymą nėra priskirtos kuriam nors kitam teismui. Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti teisės aktai bei Prezidento ir Vyriausybės veiksmai neprieštarauja Konstitucijai. Pirmoji administracinių veiksmų funkcija yra nagrinėti administracinių aktų teisėtumą ir galiojimą bei ginčus viešojo valdymo ir mokesčių srityje.
Teisminio bylų nagrinėjimo procesai
Įstatymai įtvirtina kaltinamųjų teisę į gynybą ir numato teisinę pagalbą neturtingiems asmenims. Seimo kontrolierius pranešė apie atskirus atvejus praėjusiais metais, kai teisė į gynybą ne visada buvo užtikrinama. Tam įtakos turėjo ir nuolatinis teisininkų trūkumas. Nepaisant valdžios pastangų, teisinė pagalba ne visada buvo prieinama. Kaltinamieji gali susipažinti su valstybės pareigūnų parodymais, gali pateikti įkalčius ir iškviesti liudininkus. Kaltinamieji turi teisę į nekaltumo prezumpciją, akistatą su kitos šalies liudininkais, bei gali juos apklausti. Įstatymai leidžia teismo procesus nedalyvaujant, kai kaltinamasis yra išvykęs iš šalies ir slapstosi nuo teismo proceso. Vietos žmogaus teisių ekspertai sukritikavo šias nuostatas, nes tokiuose teismo procesuose kaltinamieji kryžminiu būdu neapklausia liudininkų ir nepateikia savo ginamosios kalbos. Kaltinamieji turi teisę apskųsti sprendimą. Teismo procesai yra vieši, bet nėra prisiekusiųjų.
Politiniai kaliniai
Pranešimų apie politinius kalinius nebuvo.
f. Privatumo, šeiminio gyvenimo, būsto neliečiamybės arba susirašinėjimo teisės pažeidimų
Įstatymai šiuos pažeidimus draudžia, tačiau buvo gauta pranešimų, kad valstybės institucijos šių draudimų nepaisė.
Pagal įstatymus asmens patalpose krata gali būti atliekama tik gavus teisėjo leidimą, o piliečių susirašinėjimo ir pokalbių tikrinimas atsitiktinės atrankos būdu draudžiamas. Vis dėlto, vietos žmogaus teisių gynėjų grupės teigia, kad valstybės institucijos netinkamai įgyvendino šiuos įstatymus.
Sausio-rugpjūčio mėn. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) atliko 294 privatumo pažeidimų tyrimus. Dauguma pažeidimų - tai nesankcionuotas asmens duomenų naudojimas, naudojimo taisyklių pažeidimai ir duomenų naudojimas be asmens žinios. Praėjusiais metais VDAI gavo vieną skundą dėl slapto pokalbių klausymosi. Metų pabaigoje tyrimas buvo nebaigtas.
Gegužės mėn. Vilniaus policija savo interneto svetainėje paskelbė asmenų, kurie vairavo apsvaigę, vardus, pavardes, amžių, pažeidimo vietą ir laiką, alkoholio kiekį kraujyje ir pritaikytas nuobaudas. Teisininkai tvirtino, kad toks paviešinimas reiškė privatumo teisės pažeidimą. Rugsėjo mėn. televizijos laidoje buvo parodytos vairuotojų, kuriuos pažeidus eismo taisykles užfiksavo policijos videokameros, nuotraukos. Žmogaus teisių stebėjimo institutas paragino Ministrą Pirmininką, VDAI, Seimo Žmogaus teisių komitetą, Žurnalistų etikos inspektorių ir kitas susijusias institucijas įvertinti paviešinimo teisėtumą ir asmens duomenų iš valdžios šaltinių naudojimą. Spalio mėn. VDAI pradėjo tirti Vilniaus miesto administracijos, Vilniaus policijos bei bendrovės, įrengusios eismo stebėjimo videokameras, veiksmus. Tyrėjai padarė išvadą, kad Vilniaus miesto administracijos ir Vilniaus policijos veiksmai nepažeidė taisyklių. Vis dėlto VDAI nustatė, kad bendrovė, atsakinga už eismo stebėjimo kameras, padarė administracinį pažeidimą, ir perdavė bylą Vilniaus miesto teismui, kuri metų pabaigoje dar buvo nebaigta.
Priešingai nei ankstesniais metais, pranešimų, kad gydytojai atskleidė konfidencialius duomenis apie pacientus darbdaviams ar kitiems asmenims, nebuvo.
Praėjusiais metais Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, kad valstybė diskriminavo ir pažeidė buvusių KGB darbuotojų R. Rainio ir A. Gasparavičiaus privatumą. Abu pateikė skundus, kad valstybė neleido jiems įsidarbinti įvairiose privataus sektoriaus srityse iki 2009 metų, kad jie neteko darbo privačiame sektoriuje ir kad jie kiekvieną dieną kentė sunkumus dėl savo praeities. Pagal 2004 m. EŽTT sprendimą, palankų ieškovams Kęstučiui Džiautui ir Juozui Sidabrui panašioje byloje, Vyriausybė pasiūlė įstatymo pataisas, panaikinančias draudimus dėl įdarbinimo; metų pabaigoje šios pataisos dar nebuvo priimtos. EŽTT taip pat liko nebaigtų panašių bylų.
2 dalis. Pagarba pilietinėms teisėms, įskaitant:
a. Žodžio ir spaudos laisvę
Įstatymai įtvirtina žodžio ir spaudos laisvę. Valdžia šią teisę įgyvendino.
Nepriklausoma žiniasklaida buvo aktyvi ir išreiškė įvairius požiūrius. Veikė įvairios nepriklausomos ir valstybinės radijo ir televizijos stotys. Tarptautinė žiniasklaida veikė be apribojimų. Priešingai nei ankstesniais metais, Vyriausybė neblokavo kabelinės transliacijos bei netaikė baudų kanalams.
2004 m. rugsėjo mėn. Ministras Pirmininkas A. Brazauskas padavė į teismą televizijos žurnalistę Rūtą Grinevičiūtę, kuri paskelbė tariamai ikiteisminio tyrimo medžiagą, kaltinančią Ministrą Pirmininką korupcija, dėl šmeižto. Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau nutraukė jį sausio mėn. dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodymų stokos.
Įstatymai draudžia neteisingos informacijos, pažeidžiančios asmens garbę ir orumą, skleidimą. Šmeižtas baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba iki dvejų metų, jei įžeidžiamoji informacija išplatinama žiniasklaidos priemonėmis.
Rugsėjo mėn. teisėjas padavė į teismą dienraščio „Respublika" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoją už šmeižtą ir apkaltino redaktorių dėl pasirodžiusių 27 įžeidžiančių straipsnių. Metų pabaigoje byla dar buvo neišnagrinėta.
Valdžios institucijos paprastai neribojo teisės naudotis internetu, tačiau keliais atvejais jos bandė kontroliuoti jo turinį. Rugsėjo mėn. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Vyriausybė nepažeidė Konstitucijos garantuojamos spaudos laisvės, uždarydama nepriklausomą čečėnų interneto svetainę „Kavkaz-Center", viešai platinančią smerktiną arba draudžiamą turinį. Iš tiesų Teismas teigė, kad Vyriausybė uždarė interneto svetainę, siekdama apsaugoti spaudos laisvę.
Valdžios institucijos neribojo akademinės laisvės.
b. Taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę
Susirinkimų laisvė
Įstatymai įtvirtina laisvę rinktis į taikius susirinkimus. Valdžia įgyvendino šią teisę.
Asociacijų laisvė
Įstatymai įtvirtina laisvę vienytis į asociacijas. Valdžia įgyvendino šią teisę, tačiau Lietuvos Komunistų partija ir kitos organizacijos, susijusios su buvusiu sovietiniu režimu, tebebuvo draudžiamos (žr. 3 dalį).
c. Tikėjimo laisvę
Įstatymai įtvirtina tikėjimo laisvę ir valdžia rūpinosi jos įgyvendinimu. Valstybinės religijos nėra, tačiau kai kurioms religinėms bendruomenėms valdžia teikė privilegijų.
Įstatymuose religinės bendruomenės skirstomos į valstybės pripažintas, tradicines ir visas kitas, tačiau iš tikrųjų veikia keturių lygių sistema: tradicinės, valstybės pripažintos, registruotos ir neregistruotos bendruomenės. Devynios tradicinės religinės bendruomenės gauna specialias lengvatas ir teises, kurios nesuteikiamos kitoms religinėms grupėms. Tiek tradicinės, tiek netradicinės valstybės pripažįstamos religinės bendruomenės gali gauti valstybės subsidijas, tačiau tik tradicinės bendruomenės subsidijas gavo reguliariai. Registruotos religinės bendruomenės, priešingai nei tradicinės ir valstybės pripažįstamos bendruomenės, negavo subsidijų ir lengvatų, tačiau jos gali veikti kaip juridinis asmuo ir išsinuomoti žemę religiniams pastatams statyti. Neregistruotos bendruomenės neturi nei juridinio statuso, nei valstybės privilegijų, bet nėra gauta pranešimų, kad kuriai nors iš šių grupių būtų uždrausta atlikti savo apeigas arba ieškoti naujų narių.
Keturių religinių bendruomenių paraiškos dėl „valstybės pripažįstamos religinės bendrijos" statuso suteikimo, pateiktos nuo 1999 m., metų pabaigoje liko neišnagrinėtos.
Valdžia neribojo užsienio misionierių grupių veiklos šalyje, tačiau ji ir toliau pirmenybę teikė devynių tradicinių religijų misionieriams.
Įstatymas nustato, kad valstybinėse švietimo įstaigose tikybą dėstyti gali tik tradicinių ir kitų valstybės pripažįstamų religinių bendruomenių atstovai. Vis dėlto, tikybos pamokų lankymas nėra privalomas, ir tėvai gali rinktis tikybos pamokas arba nereliginio etinio mokymo pamokas savo vaikams.
Valdžia atliko žydų bendruomenės nuosavybės reikalavimų tyrimą ir tęsė derybas dėl nuosavybės grąžinimo terminų ir procedūrų susitarimo.
Socialinė prievarta ir diskriminacija
Šalyje buvo apie keturis tūkstančius žydų ir veikė įvairios žydų bendruomenės. Praėjusiais metais padaugėjo antisemitinių išpuolių - antisemitinių proklamacijų ir kitokios medžiagos platinimo, įskaitant internetą, taip pat vandalizmo veiksmus - žydų kapų ir antkapių niokojimą ir antisemitines kalbas viešuose susiėjimuose. Padaugėjo antisemitinių pareiškimų iš ekstremistinių ir kai kurių pagrindinių partijų politikų, ir valdžia pasisakė prieš tokius politikų padarytus pareiškimus. Politiniai vadovai ir žiniasklaida paprastai kritikavo antisemitinius pareiškimus.
Balandžio mėn. Šiaulių miesto tarybos narys įkūrė nacionalistinę politinę partiją su antisemitine programa. Politikai ir aukšto rango valstybės pareigūnai viešai pasmerkė įkūrėjo pareiškimus, o Šiaulių prokuratūra, rekomendavus Valstybės saugumo departamentui, tarybos nariui pateikė kaltinimus; teismo procesas turėjo prasidėti 2006 m. sausio mėn.
Gegužės mėn. keletas jaunuolių, dėvinčių nacių stiliaus uniformas ir vairuojančių nacių laikų motociklus, pravažiavo pro žydų bendruomenės centrą Vilniuje, o bendruomenės nariai girdėjo, kaip motociklininkai skandavo šūkius, šlovinančius Hitlerį ir menkinančius žydus. Vilniaus miesto meras nedelsdamas paprašė policiją ištirti incidentą. Policija nustatė keletą įtariamųjų, o Vilniaus prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuris metų pabaigoje vis dar tęsėsi.
Rugpjūčio mėn. nedidelė neparlamentinė politinė partija - Lietuvos laisvės sąjunga - paviešino pareiškimą, kad žydai perima valdžią šalyje. Sąjunga ragino žmones nepasitikėti žydų valdomais bankais ar draudimo bendrovėmis. Valstybės saugumo departamentas nustatė, kad nepakanka įrodymų prieš žydus nukreiptos etninės neapykantos kaltinimams paremti.
2004 m. dienraštyje „Respublika" pasirodė keletas redaktoriaus straipsnių su akivaizdžia antisemitine potekste, ir Generalinė prokuratūra bei Valstybės saugumo departamentas vyriausiajam „Respublikos" redaktoriui Vitui Tomkui pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl etninės ir rasinės neapykantos kurstymo. Liepos mėn. teismas pripažino V. Tomkų kaltu ir priteisė 1035 dolerių baudą (3000 litų). Rugsėjo mėn. Aukščiausiasis administracinis teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą neva dėl prokurorų klaidos ir anuliavo baudą. Lapkričio mėn. Generalinė prokuratūra pateikė peticiją Aukščiausiajam administraciniam teismui peržiūrėti bylą prieš V. Tomkų, tačiau metų pabaigoje klausimas liko neišspręstas.
Išsamiau tai aptarta 2005 m. pranešime apie tikėjimo laisvę pasaulyje.
d. Laisvė judėti šalyje, išvykti į užsienį, emigruoti ir grįžti į šalį
Įstatymai įtvirtina šias teises ir valdžia dažniausia jas įgyvendino.
Įstatymai draudžia priverstinę tremtį. Valdžios institucijos jos netaikė.
Įstatymai suteikia emigrantams teisę neprarasti pilietybės. Vis dėlto, žydų ir lenkų mažumų atstovai kritiškai įvertino šias nuostatas kaip sudarančias specialias sąlygas „lietuvių kilmės" emigrantams išlaikyti dvigubą pilietybę, tuo tarpu vietinių mažumų atstovai, „grįždami" į savo „tėvynę" (pavyzdžiui, žydai į Izraelį arba lenkai į Lenkiją), tokios galimybės neturi.
Pabėgėlių apsauga
Įstatymai numato prieglobsčio arba pabėgėlio statuso suteikimą asmenims pagal 1951 m. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl pabėgėlio statuso ir jos 1967 m. protokolą, o vyriausybė sukūrė sistemą, teikiančią apsaugą pabėgėliams. Valdžia apsaugojo asmenis nuo „refoulement", t.y. nuo grąžinimo į šalį, kur jiems grėsė persekiojimas. Valdžia suteikė pabėgėlio statusą arba prieglobstį, bendradarbiavo su Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių reikalų komisaro įstaiga ir kitomis humanitarinėmis organizacijomis, teikiančiomis pagalbą ir prieglobstį pabėgėliams. Iš saugios tranzitinės šalies atvykstantys prieglobsčio prašytojai į šalį neįleidžiami ir grąžinami į tranzitinę šalį.
3 dalis. Pagarba politinėms teisėms: piliečių teisė keisti valstybės valdžią
Įstatymai suteikia piliečiams teisę taikiomis priemonėmis keisti valstybės valdžią. Piliečiai šią teisę įgyvendino dalyvaudami reguliariai rengiamuose laisvuose ir teisinguose rinkimuose, remiantis visuotine rinkimų teise.
Rinkimai ir politinis dalyvavimas
2004 m. įvykę Prezidento ir Seimo rinkimai buvo laisvi ir teisingi. Tačiau buvo skundų, kad kampanijų finansavime trūko skaidrumo, bei pranešimų apie nupirktus balsus Seimo rinkimų metu. Kai kurie kaltinimai dėl balsų pirkimo lietė vienos partijos populistinės kampanijos taktiką - politinių susibūrimų-koncertų rengimą ir saldainių ar kampanijos atributikos dalijimą. Dėl balsų pirkimo Seimo rinkimuose teismas nustatė tris kaltus asmenis ir skyrė jiems baudas.
Sausio mėn. priėmus įstatymo pataisą, užsiregistravusių partijos narių skaičius, būtinas| užregistruoti politinę partiją, išaugo nuo 400 iki 1 tūkstančio. Vyriausybė ir toliau draudė Komunistų partiją.
141 vietą turinčiame Seime buvo 32 moterys, o iš 14 narių sudarytoje Vyriausybėje buvo 2 moterys. Liepos mėn. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad daugiau nei 60 procentų valstybės tarnautojų buvo moterys ir kad moterys užėmė 30 procentų aukštų pareigų valdžios struktūrose.
141 vietą turinčiame Seime buvo 9 mažumų atstovai, o iš 14 narių sudarytoje Vyriausybėje buvo 1 mažumos atstovas (baltarusių kilmės).
Valdžios korupcija ir skaidrumas
Praėjusiais metais buvo pranešimų apie valdžios institucijų korupciją, todėl įstatymų leidžiamieji organai ėmėsi priemonių korupcijai nustatyti ir priežiūrai sustiprinti.
Birželio mėn. Ūkio ministras ir didžiausios parlamentinės partijos lyderis Viktor Uspaskich atsistatydino iš ministrų kabineto ir Seimo po to, kai Seimo komisija nustatė jį įsivėlus į interesų konfliktą. Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kaltinimų, kad V. Uspaskich pateikė suklastotus dokumentus dėl savo akademinių pasiekimų. Metų pabaigoje ikiteisminis tyrimas dar tęsėsi.
Spalio mėn. teismas nuteisė buvusį parlamentarą 18 mėnesių laisvės atėmimo bausme pataisos įstaigoje dėl kyšio prašymo (aukos jo kampanijai forma) kol jis dar buvo Seimo narys.
Generalinė prokuratūra tęsė kaltinimų dėl Vilniaus savivaldybės administracijos ir Vilniaus mero Artūro Zuoko korupcijos tyrimą. Gruodžio mėn. Seimas pritarė specialiosios Seimo komisijos išvadoms, kad merui buvo sumokėta už tai, kad jis užtikrintų palankius savivaldybės sprendimus tam tikriems verslo interesams. Vietos žmogaus teisių gynimo organizacija parlamento sprendimą traktavo kaip kišimąsi į teismo procesą.
Apklausos parodė, kad korupcija vyravo tarp vidurinio lygmens valstybės tarnautojų, eismo policijos, universiteto darbuotojų bei sveikatos apsaugos sektoriuje.
Audito komitetas, kurį Seimas įsteigė 2004 m., pradėjo tokių klausimų, kaip turto grąžinimas, vyriausybės pirkimai, valstybės lėšų valdymas ir mokesčių rinkimų agentūros, tyrimą. Vyriausybė kritiškai įvertino kai kuriuos tyrimus kaip esančius už komiteto kompetencijos ribų.
Įstatymai visuomenei suteikia galimybę susipažinti su valstybės informacija. Valdžios institucijos tokią galimybę suteikė. Vis dėlto praėjusiais metais Seimo kontrolieriai gavo keletą skundų dėl informacijos suteikimo atidėliojimo, suteiktos informacijos kokybės ir nesuteiktos prašomos medžiagos savivaldos institucijose. Kontrolierius paprašė institucijų vadovų ir kitų skyrių vadovų apsvarstyti, kokius drausminius veiksmus pritaikyti prasižengusiems pareigūnams.
4 dalis. Valdžios pozicija tarptautinių nevalstybinių institucijų vykdomų žmogaus teisių pažeidimų tyrimų atžvilgiu
Valstybės valdžia neribojo vidaus ir tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, tiriančių žmogaus teisių atvejus ir viešai skelbiančių gautus rezultatus, veiklos. Valdžios pareigūnai bendradarbiavo su šiomis organizacijomis ir atsižvelgė į jų nuomonę.
5 dalis. Diskriminacija, socialinė diskriminacija ir prekyba žmonėmis
Įstatymai draudžia diskriminaciją dėl rasės, lyties, socialinio statuso arba etninės kilmės. Sausio mėn. įsigaliojo Lygių galimybių įstatymas, pagal kurį draudžiama diskriminacija dėl amžiaus, seksualinės orientacijos, negalios, religijos arba įsitikinimų. Rugsėjo mėn. Seimas priėmė įstatymo pataisas, numatančias baudas dėl amžiaus, negalios, rasės, etninės kilmės, religijos ir įsitikinimų diskriminacijos , kai tuo tarpu anskčiau baudos buvo numatomos tik dėl lyties diskriminacijos. Nepaisant šių programų ir draudimų, moterų ir mažumų diskriminacija išliko.
Moterys
Smurtas prieš moterį visuomenėje, ypač su alkoholiu susijęs smurtas šeimoje, kėlė rūpestį. Įstatyme smurtas šeimoje konkrečiai nėra apibrėžtas kaip nusikaltimas, tačiau valdžia baudė už smurtą šeimoje pagal bendrus smurtą reglamentuojančius įstatymus. Patikimos informacijos apie problemos apimtį nebuvo. Vietos žmogaus teisių organizacijos ir globos organizacijos pastebėjo, kad padaugėjo skundų dėl smurto šeimoje, ir jų nuomone, tam galėjo turėti įtakos paramos ir prevencijos programų bei krizių centrų, skatinančių smurto šeimoje aukas pateikti skundus, veiksmingumas.
Kai toks smurtas įvyksta šeimoje, norint pradėti tyrimą auka turi pateikti skundą. Tam tikros nevyriausybinės organizacijos teigė, kad nedaug smurto šeimoje aukų pranešė apie smurtą policijai, nes buvo linkusios vengti viešumo ir netikėjo, kad teismai nubaus smurtautojus. Tik keletas tokių skundų pasiekė baudžiamųjų bylų teismą. Maksimali bausmė, kurią taikė teismai, buvo dvejų metų laisvės atėmimas. Stebėtojai kritikavo valdžią už nesugebėjimą priimti įstatymą, draudžiantį smurtą šeimoje. Kadangi smurtas šeimoje baudžiamas pagal bendruosius smurtą reglamentuojančius įstatymus, duomenys nebuvo atskirti ir jokios patikimos informacijos nebuvo nei apie skundų dėl smurto šeimoje skaičių nei apie kaltinamųjų nuosprendžių remiantis tokiais skundais skaičių.
Trisdešimt šešios moterų globos institucijos, gaudamos lėšų ir veikdamos nevyriausybinių organizacijų arba savivaldybių nurodymu, teikė pagalbą smurto šeimoje aukoms. Globos organizacijos pranešė, kad moterų, kurios kreipėsi pagalbos, skaičius galėjo išaugti labiau dėl padidėjusio tarnybų skaičiaus, o ne dėl padaugėjusių smurto prieš moteris atvejų. Praėjusiais metais Vilniaus Motinos ir vaiko pensionas suteikė pagalbą 1177 smurto šeimoje aukoms.
Įstatymuose išprievartavimas, įskaitant sutuoktinio išprievartavimą, apibrėžiamas kaip nusikaltimas. Asmenims, kaltinamiems išprievartavimu, buvo skiriamos laisvės atėmimo nuo 3 iki 5 metų bausmės. Praėjusiais metais buvo pranešta apie 265 išprievartavimo atvejus, o tai yra beveik 50 procentų daugiau nei 2004 metais. Prievartos šeimoje atvejais policija kartais nenoriai imdavosi veiksmų.
Prostitucija yra neteisėta, tačiau ji egzistavo ir tai kėlė problemų. Už vertimąsi prostitucija baudžiama pinigine bauda nuo 107 iki 178 dolerių (nuo 300 iki 500 litų) už pirmą nusižengimą ir iki 345 dolerių (1 tūkstantis litų) už pakartotinus nusižengimus. Pasak teisėsaugos pareigūnų, prostitucija 2004 m. vertėsi nuo trijų iki penkių tūkstančių moterų.
Prekyba moterimis prostitucijos tikslais kėlė rūpestį (žr. 5 dalį apie prekybą asmenimis).
Nors įstatymas draudžia seksualinį priekabiavimą, tačiau jis egzistavo ir tai kėlė rūpestį. Remiantis 2004 m. atliktu tyrimu, 14 procentų universiteto studentų, kurių dauguma buvo moterys, patyrė dėstytojų ir universiteto darbuotojų seksualinį priekabiavimą. Lygių galimybių kontrolierė pranešė, kad ji neturėjo įgaliojimų priversti liudininkus duoti parodymus arba įspėti liudininkus apie melagingų parodymų pateikimą, o tai trukdė seksualinio priekabiavimo tyrimams.
Moterys turi tokias pačias teises kaip ir vyrai, įskaitant teises, suteikiamas pagal šeimos įstatymą, nuosavybės įstatymą ir teisminę sistemą, tačiau moterys tebebuvo diskriminuojamos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra nepriklausoma, Seimui atskaitinga institucija, kuri kontroliuoja įstatymo įgyvendinimą bei nagrinėja skundus susijusius su amžiaus ir lyties diskriminacija bei seksualiniu priekabiavimu. Atviros visuomenės instituto ir Lygių galimybių plėtros centro gegužės mėn. pranešime teigiama, kad lygių galimybių institucijos veikė išimtinai tik dideliuose miestuose nepakankamai aprėpdamos regiono arba vietos lygmenis.
Valstybės politika yra tokia, kad už vienodą darbą turi būti mokamas vienodas atlyginimas, tačiau darbdaviai dažnai moterims mokėjo mažiau nei tokias pačias pareigas užimantiems vyrams. Praėjusiais metais vidutinis moterų atlyginimas sudarė 82 proc. vidutinio vyrų atlyginimo, o viešajame sektoriuje moterų atlyginimas sudarė 71 proc. vyrų atlyginimo. Tarp kai kurių profesijų atstovų, versle ir visame valdymo sektoriuje dirbančių moterų buvo gerokai mažiau.
Nuo sausio iki spalio mėn. Kontrolieriaus tarnyba gavo 113 skundų dėl diskriminacijos, pradėjo 118 tyrimų (įskaitant 5 ne pagal skundus) ir paskyrė 4 baudas. Dauguma nusiskundimų buvo susiję arba su amžiaus diskriminacija gaunant draudimą, paskolas arba nuomojantis, arba su seksualine diskriminacija darbo vietoje ir darbo rinkoje.
Vaikai
Valstybės valdžia buvo atsakinga už vaikų teises ir socialinę gerovę.
Švietimas buvo privalomas, nemokamas ir prieinamas beveik visiems vaikams iki 15 metų amžiaus. Maždaug 1 proc. šio amžiaus grupės vaikų nelankė mokyklos. Pagal 2003 m. Švietimo ir mokslo ministerijos atliktą tyrimą, 94 proc. vaikų gavo pradinį išsilavinimą, 82 proc. tęsė vidurinį mokslą, o 69 proc. įstojo į universitetus.
Valstybė vienodai teikė sveikatos priežiūros paslaugas tiek berniukams, tiek mergaitėms.
Rūpestį kėlė prievartos prieš vaikus, ypač susijusios su tėvų piktnaudžiavimu alkoholiu, atvejai. Spalio mėn., pasak vaiko teisių kontrolierės, maždaug 36900 vaikų gyveno 16700 smurtaujančiose arba asocialiose šeimose. Kai kurie žiniasklaidos šaltiniai pranešė apie dažną žiaurų elgesį su vaikais, įskaitant seksualinę prievartą, tyčinį marinimą badu, mušimą ir žudymą. Valstybės pareigūnai pranešė, kad per 11 praėjusių metų mėnesių 11 vaikų mirė dėl prieš juos panaudoto smurto. Rugpjūčio mėn. viename Vilniaus bute policija surado 7 mėnesių amžiaus kūdikio lavoną, spėjama, kad kūdikis buvo nužudytas; metų pabaigoje policija dar tęsė šį tyrimą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pranešė, kad skundų apie prievartą prieš vaikus skaičius padidėjo beveik keturis kartus - nuo 122 skundų 2004 metais iki 430 skundų praėjusiais metais. Kontrolierė pradėjo 74 tyrimus, palyginti su 15 tyrimų 2004 metais. Kontrolierės nuomone, tokį tyrimų skaičiaus išaugimą galėjo sąlygoti geresnis vaiko teisių žinojimas ir išaugęs pateiktų skundų skaičius, o ne smurto prieš vaikus atvejų padaugėjimas. Seimo taryba praėjusiais metais kontrolierei suteikė papildomų darbuotojų ir paskyrė daugiau lėšų.
Už smurtą ir žiaurų elgesį su nepilnamečiais skiriama laisvės atėmimo nuo vienerių iki dvejų metų bausmė. Be to, valdžios pareigūnai gali paimti tėvų smurtą patiriančius vaikus iš šeimos ir paskirti jiems globą. Nepaisant valdžios pastangų kovoti su prievarta prieš vaikus, kontrolierė teigė, kad tokiems vaikams teikiama pagalba nebuvo pakankama.
Pranešimų apie prievartos atvejus valstybinėse nepilnamečių nusikaltėlių pataisos įstaigose ir laisvės atėmimo įstaigose buvo nedaug. Remiantis rugsėjo mėn. Lietuvos teisės instituto atliktu tyrimu, vaikų globos namų auklėtiniai toliau kentė fizinę prievartą. Valdžia perkėlė vaikus iš sovietinio tipo vaikų globos namų į šeimų globėjų namus, taip suteikdama vaikams galimybę lankyti normalias, o ne vaikų globos namų mokyklas. Vis dėlto globėjų šeimos ne visada užtikrino tinkamą vaikų globą. Metų pabaigoje vaiko teisių apsaugos kontrolierė gavo 23 skundus apie vaiko teisių pažeidimus globos namuose ir 10 skundų apie tokius pažeidimus globėjų namuose.
Įstatymuose už seksualinę vaiko prievartą yra nustatyta laisvės atėmimo iki 13 metų bausmė, tačiau seksualinės prievartos atvejų buvo daug. Nuo sausio iki lapkričio mėn. Vidaus reikalų ministerija užregistravo 60 vaikų seksualinės prievartos atvejų (išskyrus vaiko išprievartavimą), o tai yra beveik dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. 2004 m. Vilniaus ligoninė ir apklausos agentūra „Rinkos analizės ir tyrimų grupė" atliko asmenų nuo 18 iki 20 metų amžiaus apklausą, kurios rezultatai rodo, kad 31 proc. apklaustųjų patyrė seksualinę prievartą vaikystėje ir paauglystėje, tačiau vaiko teisių apsaugos kontrolierė teigė, kad tyrime aukų skaičius buvo išpūstas. Valdžia atidarė vaikų reabilitacijos centrą, kuris teikė specialią pagalbą seksualinę prievartą patyrusiems vaikams.
Nuo sausio iki spalio mėn. Vaikų linija (pagalbos vaikams telefono linija) sulaukė daugiau nei 40 tūstančių vaikų skambučių, kuriuose vaikai skundėsi problemiškais santykiais su tėvais ir draugais, smurtu šeimoje ir seksualine prievarta. Vaikų linija pranešė apie labai padidėjusį skundų apie smurtą ir užgauliojimus tarp vaikų skaičių.
Prekyba moterimis buvo problema (žr. 5 dalį apie prekybą žmonėmis).
Priešingai nei ankstesniais metais, pranešimų apie vaikų išnaudojimą pornografijos tikslais nebuvo.
Vaiko teisių kontrolierė pranešė apie vieną vaikų prostitucijos atvejį, kai buvo rasta mergaitė, užsiimanti prostitucija. Ji buvo perkelta į specialiosios globos namus.
Kalbama, kad keletas tūkstančių vaikų gyveno gatvėje. Šešiasdešimt regioninės valdžios vaiko teisių apsaugos agentūrų, kitų institucijų ir daugybė nevyriausybinių organizacijų teikė pagalbą tokiems vaikams. Vaikai iš gatvės turėjo galimybę nemokamai naudotis valstybės teikiamomis paslaugomis. Pranešimų apie smurtinius policijos veiksmus prieš vaikus, gyvenančius gatvėje, nebuvo.
Prekyba žmonėmis
Įstatymas draudžia visas prekybos žmonėmis formas, tačiau prekyba moterimis ir mergaitėmis seksualinio išnaudojimo tikslais buvo problema. Tarptautinės ir vietinės nevyriausybinės organizacijos teigė, kad problema didėjo nepaisant didelių valstybės pastangų su ja kovoti.
Birželio mėn. priimtos naujos įstatymų pataisos sugriežtino bausmes už prekybą žmonėmis. Pataisos padidino laisvės atėmimo bausmes nuo 8 iki 12 metų už prekybą žmonėmis ir nuo 7 iki 15 metų už prekybą vaikais. Pagal naujuosius teisės aktus seksualines paslaugas perkantys asmenys baudžiami maždaug 138 dolerių (400 litų) dydžio bauda, o prekybos žmonėmis aukos atleidžiamos nuo baudžiamojo persekiojimo.
Prekybos žmonėmis mastai išaugo šaliai prisijungus prie Europos Sąjungos 2004 metais. Valdžios pareigūnai pradėjo 24 baudžiamąsias bylas dėl prekybos žmonėmis ir 18 iš jų perdavė baudžiamųjų teismų sistemai. Praėjusiais metais 11 baudžiamųjų bylų baigėsi kaltinamojo nuosprendžio priėmimu, o skirtos bausmės buvo nuo 345 dolerių (1 tūkstančio litų) baudos iki laisvės atėmimo 6 metams. Valdžios pareigūnai bendradarbiavo su kitų Europos šalių valdžios pareigūnais keliose bylose dėl prekybos žmonėmis. Praėjusiais metais policija nustatė, kad devynios moterys, įskaitant vieną nepilnametę, tapo prekybos žmonėmis aukomis. Kitų baudžiamųjų bylų tyrimai metų pabaigoje dar buvo tęsiami.
Vidaus reikalų, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijos, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Generalinė prokuratūra ir Nacionalinė teismų administracija yra atsakingos už įstatymų dėl prekybos žmonėmis įgyvendinimą.
Metų pradžioje jungtinė valstybės pareigūnų darbo grupė atskleidė organizuotą nusikalstamą grupuotę, kuri iš šalies į Angliją išvežė beveik 100 jaunų moterų. Grupuotę sudarė devyni asmenys, iš kurių šeši metų pabaigoje jau laukė teismo kardomojo kalinimo įstaigoje. Mažiausiai 11 aukų pavyko pabėgti ir pranešti apie nusikaltimą policijai. Visų aukų amžius nesiekė 25 metų, o kai kurios buvo nepilnametės.
2003 m. policija sulaikė penkis Lietuvos, Italijos ir Ispanijos piliečius, įtariamus priklausančius organizuotos prekybos žmonėmis grupuotei. Jų bylos metų pabaigoje buvo nebaigtos.
Balandžio mėn. valdžios pareigūnai areštavo ir tėvynei išdavė Kosta Rikos pilietį. Asmuo buvo suimtas pagal Interpolo arešto orderį. Birželio mėn. Lietuvos pilietis buvo išduotas Vokietijai dėl kaltinimų prekyba žmonėmis.
Lapkričio mėn. pabaigoje policija sulaikė penkis modelių agentūros darbuotojus ir pateikė kaltinimus, kad agentūros veikė kaip prekybos žmonėmis į Vakarų Europą ir Jungtinius Arabų Emyratus priedanga.
Šalis buvo prekybos moterimis ir mergaitėmis šaltinis, tranzitinė ir tikslo šalis. Moterys iš šalies buvo išvežamos į Vakarų Europą. Dauguma moterų, atvežtų į šalį arba per ją vežamų tranzitu, buvo iš Rytų Europos.
Europolo duomenimis, kiekvienais metais virš 1200 moterų ir mergaičių tampa prekybos žmonėmis aukomis. Valdžios pareigūnai apskaičiavo, kad maždaug 1000-1500 moterų, kurių dauguma tampa prekybos žmonėmis aukomis, kiekvienais metais palieka šalį prostitucijos tikslais. Be to, moterys iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos sudarė apie 12 proc. šalies prostitučių.
Prekeiviai žmonėmis pasirinkdavo socialiai pažeidžiamiausias grupes - jaunas merginas iš neturtingų ar nestabilių šeimų. Prekeiviai taip pat dažnai pasirinkdavo jaunas merginas iš etninių mažumų. Daugelis buvo suviliotos apgaulingais darbo pasiūlymais, pavyzdžiui, namų šeimininkių, baro šokėjų, auklių, slaugių, modelių arba padavėjų, arba melagingais pažinčių skelbimais. Daugeliu atvejų tokius pasiūlymus pateikdavo artimi giminaičiai arba draugai. Aukų paklusnumas būdavo užtikrinams grasinimais bei atimant iš jų dokumentus. Šeimos dažnai nežinodavo apie tikrąją padėtį ir tikėdavo, kad jos buvo pagrobtos. Internatinės mokyklos, kurios kartu buvo ir vaikų globos namai, taip pat buvo prekeivių žmonėmis taikiniu.
Policija pranešė, kad beveik pusė prekeivių žmonėmis buvo susiję su organizuotu nusikalstamumu, įskaitant tarptautines grupuotes. Seimo kontrolierius buvo apkaltintas pažeidęs valstybės įstatymus, reglamentuojančius viešuosius ir privačiuosius interesus, kai jis įsikišo į Norvegijos teismo nagrinėjamos bylos prieš Lietuvos pilietį, kaltinamą prekyba žmonėmis, procesą. Nors Seimas nepritarė nutarimui dėl jo atleidimo, kontrolierius atsistatydino.
Praėjusiais metais Seimas priėmė įstatymus, taikančius maždaug 135 dolerių (390 litų) dydžio baudas prostitučių klientams ir atleidžiančius prekybos žmonėmis aukas nuo administracinės atsakomybės.
Vyriausybė iš dalies finansavo 15 dienos centrų, kurie padėjo įvairioms rizikos grupėms, įskaitant prekybos žmonėmis aukas. Vyriausybė taip pat skyrė finansinę paramą 13 nevyriausybinių organizacijų, kurios prekybos žmonėmis aukoms teikė pagalbą arba laikiną prieglobstį. Jokių oficialių patikrinimo ir perdavimo procedūrų nebuvo, tačiau policija glaudžiai bendradarbiavo su tokios pagalbos teikėjais.
Prevencinės programos akcentavo informacijos skleidimą, visuomenės, ypač rizikos grupių, informavimą apie prekybą žmonėmis, ir politikų bei visuomenės veikėjų raginimą ieškoti problemos sprendimo būdų. Nepaisant tokių valdžios institucijų pastangų, birželio mėn. visuomenės pasipriešinimas privertė Širvintų savivaldybę atsisakyti plano įsteigti laikinąją prieglaudą ir centrą prekybos žmonėmis aukoms. Praėjusiais metais Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė 34 socialinius darbuotojus prekybos žmonėmis prevencijos srityje ir teikiant pagalbą aukoms. TMO taip pat išleido mokytojams skirtą metodinį vadovą apie prekybos žmonėmis prevenciją mokykloje.
Neįgalieji
Įstatymas draudžia diskriminuoti asmenis su negalia įdarbinimo, švietimo, sveikatos apsaugos bei kitų valstybinio sektoriaus paslaugų srityse. Lygių galimybių kontrolierė gavo skundų dėl neįgaliųjų diskriminacijos. Įstatymuose yra numatyta, kad patekimas į pastatus turi būto pritaikytas neįgaliesiems, tačiau valdžia neįgyvendino šios nuostatos praktikoje. Asmenys, kuriems priverstinai nustatoma negalia, neturi teisės apskųsti teismo sprendimo.
Gegužės mėn. Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Pasaulio psichiatrijos iniciatyvų organizacija, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos draugija „Viltis" ir Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras ištyrė devynias sanatorijas ir penkias psichinės sveikatos institucijas ir nustatė, kad jos pažeidė pacientų teises į informaciją, privatumą ir laisvę nuo kankinimų. Ataskaitoje teigiama, kad darbuotojai diskriminavo pacientus ir teikė daugiau privilegijų kai kuriems pacientams. Nevyriausybinės organizacijos taip pat pranešė apie pacientų teisių į švietimą ir nuosavybę pažeidimus. Tyrime buvo rekomenduojama sudaryti galimybę visą parą teikti specialias paslaugas žmonių su negalia darbo vietose ir namuose ir užtikrinti globą žmonėms su rimtais psichikos sutrikimais. Atsakydama į ataskaitą, Sveikatos apsaugos ministerija pateikė Seimui psichinės sveikatos priežiūros institucijų reformos strategijos projektą, kuris metų pabaigoje dar nebuvo priimtas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos invalidų reikalų taryba didelį dėmesį skyrė lygių galimybių klausimams darbo rinkoje ir vyriausybės darbo gerinimui tenkinant neįgalių asmenų poreikius ir stiprinant jų socialinę apsaugą.
Tautinės/rasinės/etninės mažumos
Nors įstatymai draudžia etninių arba tautinių mažumų diskriminaciją, netolerancija išliko.
Etninių mažumų grupės, įskaitant rusus, lenkus, baltarusius, ukrainiečius, totorius ir karaimus, sudarė apie 16,5 proc. gyventojų. Nedidelė romų bendruomenė (apie tris tūkstančius) patyrė diskriminaciją švietimo, įdarbinimo, sveikatos priežiūros, aprūpinimo būstu, paslaugų, pilietybės ir bendravimo su policija srityse. Žmogaus teisių stebėjimo institutas pranešė, kad romai teigė patyrę netinkamą policijos elgesį su jais. Institutas taip pat pranešė, kad dviem atvejais restoranai Vilniuje atsisakė aptarnauti romų kilmės klientus. Taip pat buvo atvejų, kai greitosios pagalbos darbuotojai atsisakė vykti į romų bendruomenę.
Mažumų gynėjai ir toliau kritikavo Vilniaus miesto valdžią už teisėsaugos dėmesio nukreipimą į romų bendruomenę ir nedideles pastangas integruojant juos į platesnę bendruomenę. Nugriovusi penkis tariamai neteisėtus namus romų apgyvendintoje teritorijoje 2004 m. gruodžio mėn., savivaldybė ne iš karto suteikė gyvenamąją vietą jos netekusiems gyventojams. Moteris su trimis vaikais gyveno palapinėje, kol savivaldybė metams baigiantis pasiūlė būstą. Keturios šeimos prisiglaudė pas gimines ar draugus. Kai kurios romų šeimos sutiko persikelti į komunalinius būstus, esančius kitose miesto dalyse. Kontrolierius, kuris mėgino įsikišti į romų namų griovimą, perdavė bylą teismui, kur ji metų pabaigoje liko neišnagrinėta.
Nors valstybinio sektoriaus darbuotojai oficialiai privalo turėti lietuvių kalbos žinių pagrindus, dokumentais pagrįstų įrodymų apie asmenų atleidimą iš darbo, remiantis kalbos įstatymu, nebuvo. Valdžios pareigūnai pažymėjo, kad nors įstatymo paskirtis yra skatinti mokytis lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, tačiau niekas nebus atleistas iš darbo vien dėl to, kad neatitinka kalbos reikalavimų.
Kitokia socialinė diskriminacija
Vietos žmogaus teisių gynėjų organizacijos pranešė, kad homoseksualai nuolatos kentė socialinę atskirtį. Homoseksualų bendruomenės nariai pranešė, kad jie buvo diskriminuojami dėl savo seksualinės orientacijos. Homoseksualai kentė fizinį smurtą gatvėje.
Rugsėjo mėn. neformali organizacija Doros ir Tautos sąjunga su kai kuriais radikaliais visuomenės veikėjais surengė demonstraciją prieš homoseksualus, gėjų teisių paradus ir homoseksualizmo plitimą šalyje. Vietos žmogaus teisių organizacijos pavadino demonstraciją priešiškumo kurstymu, o tai draudžia įstatymas. Savivaldybė, kuri davė leidimą demonstracijai, pareiškė, kad organizatoriai nesuteikė informacijos apie priešišką renginio pobūdį.
6 dalis. Darbuotojų teisės
a. Teisė vienytis į asociacijas
Įstatymai suteikia teisę darbuotojams, taip pat policijos ir karinių pajėgų atstovams, steigti profesines sąjungas ir stoti į jas. Darbuotojai šia teise naudojosi, tačiau tik apie 10 proc. darbuotojų buvo susibūrę į profesines sąjungas.
Profesinė sąjunga įregistruojama, jeigu ji turi ne mažiau kaip 30 steigėjų didelėse įmonėse arba mažose įmonėse nariai sudaro ne mažiau kaip 1/5 visų darbuotojų. Pranešimų apie tiesioginę sąjungų narių diskriminaciją nebuvo. Įstatymai numato, kad profesinės sąjungos įsteigiamos laisvai ir veikia nepriklausomai. Nors įstatymai draudžia darbuotojų diskriminaciją dėl jungimosi į profesines sąjungas ir narystės jose, šio draudimo ne visada buvo paisoma, ir buvo atvejų, kai darbuotojai buvo nubausti už bandymus organizuoti sąjungą. Pasak Tarptautinės laisvųjų profesinių sąjungų konfederacijos, nė vienam darbuotojui dar „nebuvo pritaikytos bausminės sankcijos, numatytos įstatyme už profesinės sąjungos diskriminavimą". Kai kurie dideli didmeninės prekybos tinklai samdė darbo jėgą trumpam laikotarpiui ir kartais nepratęsdavo sąjungų narių sutarčių.
b. Teisė rengti kolektyvines sutartis ir derėtis dėl jų
Įstatymas leidžia profesinėms sąjungoms netrukdomai vykdyti savo veiklą. Šią teisę Vyriausybė užtikrino. Įstatymas numato derybas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo visiems darbuotojams, išskyrus valstybės tarnybos darbuotojus, dirbančius su teisėsauga ir saugumu susijusiose srityse. Lietuvos trišalė taryba, kurią sudaro profesinių sąjungų, darbdavių asociacijų ir Vyriausybės atstovai, apskaičiavo, kad nuo 5 iki 25 proc. darbuotojų buvo sudarę kolektyvines sutartis. Įstatymas nustato teisę streikuoti, išskyrus pagrindinių paslaugų sferos darbuotojams, tačiau šios teisės įgyvendinimą apsunkino Darbo kodekso procedūros, todėl oficialių streikų praėjusiais metais nebuvo. Įstatyme numatyta, kad tik profesinė sąjunga arba profesinės sąjungos streiko komitetas gali surengti streiką, taigi darbuotojai, neatstovaujantys jokiai profesinei sąjungai, neturi teisės streikuoti. Jokių specialių įstatymų arba išimčių iš įprastinių darbo įstatymų keturiose laisvosiose ekonominėse zonose nėra.
Vadovai dažnai nustatydavo atlyginimus, neatsižvelgdami į profesinių sąjungų reikalavimus, išskyrus dideles įmones, kurios turi gerai organizuotas profesines sąjungas. Vyriausybė reguliariai teikė rekomendacijas valstybinių įmonių vadovams dėl atlyginimo dydžio nustatymo.
c. Priverstinio darbo arba darbo nelaisvėje draudimas
Įstatymas draudžia priverstinį darbą arba darbą nelaisvėje, įskaitant vaikų darbą, tačiau buvo gauta pranešimų apie tokius atvejus (žr. 5 dalį).
d. Vaikų darbo draudimas ir minimalus priėmimo į darbą amžius
Įstatymai draudžia išnaudoti vaikus darbo vietoje. Valdžia šiuos įstatymus veiksmingai įgyvendino. Buvo gautas vienas pranešimas apie vaikų darbą, kai vaikai dirbo nelegaliai žemės ūkio sektoriuje už menką atlygį. Remiantis 2004 m. statistikos duomenimis, 10 proc. dirbančių vaikų dirbo nelegaliai, daugiausia žemės ūkio sektoriuje, kur jie kartais gaudavo neteisėtai mažą atlyginimą.
Įstatymas nustato minimalų 16 metų vaikų priėmimo į darbą amžių, bet leidžia lengvą darbą dirbti ir 14 metų amžiaus vaikams su raštišku tėvų ir mokyklos sutikimu. Pagal įstatymą vaikų darbo laikas turi būti sutrumpintas iki 2 valandų per dieną arba 12 valandų per savaitę per mokslo metus ir iki 7 valandų per dieną arba 32 valandų per savaitę per atostogas. Valdžios pareigūnai šiuos įstatymus įgyvendino.
Gegužės mėn. žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad keletas mokyklinio amžiaus vaikų dirbo žemės ūkio darbus be jokių sutarčių ir gaudavo 5,20 dolerių (15 litų) per dieną.
Buvo gauta vaikų prostitucijos įrodymų ir vienas patvirtintas pranešimas apie prekybą paaugliu (žr. 5 dalį).
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) yra atsakinga už skundus, susijusius su jaunesnių nei 18 metų amžiaus asmenų įdarbinimu. Nors VDI atliko 4134 pranešimų dėl nelegalaus įdarbinimo tyrimus sausio-spalio mėn., nė vienas iš šių tyrimų nebuvo susijęs su nelegaliu vaikų darbu. Buvo keletas smulkių specialiųjų įdarbinimo nuostatų jaunesniems nei 18 metų amžiaus darbuotojams pažeidimų atvejų.
Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos vykdė programas, ginančias vaikų teises.
e. Normalios darbo sąlygos
Liepos mėn. Vyriausybė padidino minimalų atlyginimą iki 172 dolerių (550 litų) per mėnesį. Vis dėlto valstybės nustatytas minimalus atlyginimas darbuotojui ir jo šeimai neužtikrino patenkinamo pragyvenimo lygio.
Pagal įstatymą maksimalus darbo valandų skaičius per savaitę, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 valandų. Viršvalandinis darbas leidžiamas tik įstatymo nustatytais atvejais ir už jį, kaip ir už naktinį darbą, turi būti mokamas atlyginimas, mažiausiai 1,5 karto didesnis nei valandinis atlyginimas.
VDI yra atsakinga už darbo įstatymų įgyvendinimą; vasario-rugsėjo mėn. ji atliko 24762 įmonių patikrinimus. Daugiausia pažeidimų sudarė neišmokėti atlyginimai, nelegalus darbas, darbo sutarčių pažeidimai, laisvalaikio ir darbo valandų apskaičiavimas ir nepatenkinamas nelaimingų atsitikimų tyrimas. Rugsėjo mėn., remdamasis gautu skundu iš ikiteisminio tyrimo institucijų profesinės sąjungos, Kalėjimų departamentas ištyrė Vilniaus Lukiškių kalėjimo pareigūnų ir apsaugininkų darbo sąlygas. Departamentas nustatė, kad sąlygos buvo labai prastos, tačiau kalėjimo valdžia nedėjo jokių pastangų joms pagerinti. Kalėjimų departamentas pateikė išvadas Teisingumo ministerijai, ir spalio mėn. kalėjimo direktorius atsistatydino.
Įstatymai nustato darbuotojų teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas. Tokia teisė buvo užtikrinta. Ir pagal įstatymą, ir praktikoje darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti pavojingoje darbo aplinkoje nerizikuodami, kad nutrūks jų darbo stažas. Nuo sausio iki rugpjūčio mėn. Valstybinė darbo inspekcija užregistravo 41 mirtimi pasibaigusį nelaimingą atsitikimą darbe.